2026 m. gegužės 8 d., penktadienis

Ą iš kur ėmė pinigus tom prekem pagaminti?

1948 m. birželio 20 d. Vakarų Vokietijoje įvesta Vokietijos markė (Deutsche Mark, DM) buvo esminis posūkis pokario istorijoje, sustabdęs hiperinfliaciją, panaikinęs juodąją rinką ir padėjęs pagrindus ekonominiam stebuklui. Tai buvo radikali monetarinė reforma, atskyrusi Vakarų zonas nuo Sovietų Sąjungos kontroliuojamos rytinės dalies.1. Vokietijos markės įvedimo aplinkybėsEkonominis chaosas: Po 1945 m. reichsmarkė faktiškai tapo beverte. Klestėjo mainai prekėmis (ypač cigaretėmis) ir juodoji rinka.Didžiulis pinigų perteklius: Apyvartoje buvo per daug reichsmarkių, palyginti su prekių kiekiu, o kainos buvo dirbtinai reguliuojamos.Politinė trintis: Sąjungininkai (JAV, JK, Prancūzija) ir SSRS nesutarė dėl vieningos Vokietijos ekonominės politikos. Sovietai grobstė turtą, o vakarai siekė atstatymo.Šaltasis karas: Vakarų sąjungininkai, nesulaukę sutarimo su SSRS, nusprendė vykdyti reformą tik savo zonose.2. PriežastysPasitikėjimo pinigais atkūrimas: Reikėjo valiutos, kurios vertę pripažintų gyventojai.Juodosios rinkos panaikinimas: Kai pinigai tapo vertingi, ūkininkai ir pramonininkai nustojo kaupti prekes ir pradėjo jas pardavinėti.Gamybos skatinimas: Tikroji valiuta leido įmonėms skaičiuoti pelną ir investuoti.Pasiruošimas Maršalo planui: Vakarų zonos turėjo būti ekonomiškai stabilios, kad gautų JAV pagalbą.3. Reformos vykdymas atskirose zonoseReforma buvo vykdoma griežtai konfidencialiai, naudojant JAV atspausdintus banknotus.Vakarų zonos (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija) – „Trizonija“:Data: 1948 m. birželio 20 d.Konversija: Senosios reichsmarkės buvo keičiamos į naująsias Vokietijos markes. Santykis buvo nepalankus: dažniausiai 10:1 (10 reichsmarkių už 1 DM).Asmeninės lėšos: Kiekvienas gyventojas gavo po 60 DM (40 DM iškart, 20 DM vėliau).Įgyvendinimas: [/li/pinigu-muziejus/vokietijos-valiutos-reforma-242099/"]Pinigų muziejus nurodo, kad reforma buvo itin griežta – pinigų masė buvo ribojama.Sovietų zona (Rytų Vokietija):Reakcija: Sovietai pasmerkė reformą kaip „vienpusį aktą“.Atsakas: 1948 m. birželio 23 d. SSRS įvedė savo valiutą Rytų zonoje ir Berlyne.Rezultatas: Tai galutinai padalijo Vokietiją į du skirtingus ekonominius blokus.Berlynas:Nors Berlynas buvo sovietų zonoje, vakarų sąjungininkai įvedė DM savo sektoriuose. Tai sukėlė sovietų atsaką – [/li/wikipedia/berlyno-blokada-28151/"]Berlyno blokadą (1948–1949 m.).Reformos poveikisParduotuvių užpildymas: Prekės, kurios buvo slepiamos, staiga pasirodė lentynose.Ekonominis atsigavimas: Tai tapo Vakarų Vokietijos „ekonominio stebuklo“ pradžia.Socialinė neteisybė: Žmonės, turėję daug santaupų senąja valiuta, prarado beveik viską.DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

ИИ Обывательские разсуждения

Введение немецкой марки (Deutsche Mark) 20 июня 1948 года стало ключевым событием для послевоенного восстановления Западной Германии, положив конец гиперинфляции и «черному рынку».Обстоятельства введения немецкой марки (1948)К 1948 году экономика Германии находилась в состоянии краха, вызванного нехваткой товаров, жестким контролем цен и огромной массой необеспеченных денег.Гиперинфляция и «сигаретная валюта»: Рейхсмарки (RM) потеряли свою стоимость. Половина сделок совершалась через бартер или за сигареты.Провал четырехстороннего управления: Союзники (США, Великобритания, СССР, Франция) не смогли договориться о единой реформе для всей Германии из-за политических разногласий.Секретность: Проект разрабатывался американскими экспертами под кодовым названием «Bird dog» в строжайшей тайне в бывшей казарме в Ротвестене (под Касселем).Суть реформы: Старые деньги (рейхсмарки и рентенмарки) были изъяты. Введен курс обмена: 10 старых марок на 1 новую. Каждый житель получил «подушевую выплату» в 60 марок.Либерализация: Введение новой валюты сопровождалось отменой контроля над ценами (инициатива Людвига Эрхарда), что моментально наполнило магазины товарами.Кто и как контролировал эмиссию до 1948 года (1945–1948)После капитуляции Германии в мае 1945 года централизованной финансовой системы не существовало.Союзные военные власти (Allied Control Council): Формально контроль осуществлялся через финансовый директорат Союзного контрольного совета.Эмиссия военных марок: США печатали союзные военные марки (Allied Military Mark) в США, которые использовались во всех четырех зонах оккупации.Советская зона: В советской зоне изымались советские рубли и использовались союзные военные марки.Западные зоны (Trizone): В 1946-1947 гг. в западных зонах США и Великобритания начали готовить собственную реформу, так как эмиссия военных марок не контролировалась жестко, что усугубляло инфляцию.Bank deutscher Länder: 1 марта 1948 года (еще до реформы) американская и британская военные администрации создали «Банк немецких земель» (Bank deutscher Länder) в качестве центрального банка для западных зон, который затем начал эмиссию немецкой марки.В итоге, реформа 1948 года стала радикальным сокращением денежной массы (до 93,5% старых денег было изъято), что создало основу для стабильной экономики.DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

Kaip pinigus savus vedė.

2012 m. Gruodžio 26 j. Antra kalėdų dieną. Maudžiau intelektą. Sena knyga VILNIUS MINTIS 1996 metų. Vieta patyko.Vlado Jurgučio Pingai. Nesuprantama. Sako ankščiau žmonės būdavo protingesni..Paaiškėjo kaip suprast. "KAS DIEVO DIEVUI KAS KIESORIAUS KIESORIUI." „Kokios reikšmes teikė Vytautas monėtų ženklams, ryškiai rodo jo derybos su totoriais ties Vorskla. Išpradžių, be kitų sąlygų, Vytautas reikalauja iš chano Timuro Kutluko(?) žymėti monetas Lietuvos ženklais. Vytautui ir Kutliukui buvo aišku, kad tie ženklai reikštų totorių priklausomybę nuo Lietuvos. Kai sumanių derybų Vilkinimu Timuras Kutlukas susilaukė Tamerlano vado Edygos atvykimo, tuomet jau totoriai(iki ko apnaglėjo!?!) kelia Vytautui kaip vieną taikos sąlygų dėti totorių ženklus Lietuvos monėtose. Vytautas atmeta tą reikalavimą drauge su kitomis totorių taikos sąlygomis ir stoja į beviltišką Vorsklos mūšį, kurio laimėjimas laiduotų genialų(?“Plačių užmojų!?)užsimojimą ekonomiškai ir politiškai sujungti Baltijos ir Juodąją jūrą ir tuo praskinti Lietuvių tautai kelią per Viduržemio jūrą į turtingas Pietų šalis. /Vorsklos derybos aiškiai parodo, kad totoriai nėra antspaudavę savo monetų Gedimino stulpais.“ III skyrius apie genialų planą vadinasi LIETUVOS PINIGAI IKI AMERIKOS ATRADYMO. Kurion...?KIaip žinia. Kolumbas pataikė kaip tai nežinodamas „nei kur buvo nuplaukęs... Nei iš kur grįžo“...Ne veltui sako žmonės buvo protingesni IDF soldiers wish you a Merry Christmas. JAV skalūnų energija parklupdys Rusiją ir pakeis pasaulį? https://giteni.blogspot.com/2012/11/jav-skalunu-energija-parklupdys-rusija.html gitenis JAV skalūnų energija parklupdys Rusiją ir pakeis pasaulį? Nu tai kas...Kaip IKI 1990 BUTA? Skolon ėmė grudus...Vežė Lietuvon...Tais grūdais atpenėdavo Kiaulas...Kie? Ktai pasvokdavo Kalhozi. Pas sau name...Atpenedavo. Priduodavo. Zagaschotan . Nunešdavo...Taupkasėn padėdavo... O priduotas Kalchozniko priduotas gyvasis svoris. Kalchozniko Kalchozo planan ineidavo. Ir tuos pinigus išpaskas MĖSAS po 2rb.(du rublius) Persivesdavo Į Stipraus centro centralizuota Biudžėtą...Tai... DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/energetics/jav-skalunu-energija-parklupdys-rusija-ir-pakeis-pasauli.d?id=60007461#ixzz2Chn9Uej5 JAV skalūnų energija parklupdys Rusiją ir pakeis pasaulį? Verslas.delfi.lt Kaip pigi energija iš skalūnų pakeis Amerikos vaidmenį pasaulyje? Savi Jungtinių Valstijų energijos ištekliai turėtų nutraukti Amerikos priklausomybę nuo despotiškų Persijos įlankos režimų, bet labiausiai pralaimėti gali Rusija , rašo „The Guardian“ 2026.05.06 Nu ten ar kaip Persų įlanką pervadyno Unaitid States of America USA prezident Trump Trampas Arabijos įlankos krantų. Dar prieš Obamą Prezidentu išrenkant Pirmą karta į Bžežinskio planus parašė ar tolį nuo kuro kolonėlės nusdanginsi? Tuo labiau kad kaip Vytautas prie Vorsklos maustytas. Taip ir čia mūsų laikų Temerlanu kai kur kai kas laukia. Beja tada dar Dvyliktais Metais apie Pavlovo tipo paslepta Rublio devalvacija pasirodė informacija. Ir to atžvilgiu importo zameščenijas galymibes.

2023 m. gegužės 2 d., antradienis

Broliai nelaimėja

 Straibato Eilinis: Kai Laviai Įvedinėjo savo Rublius o Estai sąvo kronas.

Rubliai būvo 150 *rublių(Kaip rašė ant rublių auksu padengtu) už dolerį.
Kai Abišala įvedinėjo po poros mėnesių nieko ,,nepadengtas" Vagnorkas. Doleris buvo 250 rublių. Ir ant šito ir sustota būvo.  Beja kaip Latviško rublio.
Ir tik po Seimo rinkimu.1992 metų. Spalio 25. Kažkas atsitiko Vagnorkos paškoko iki kažkurtai virš 500(penkių )šimtų.
Buvo džiaugtasi  kažkieno tai. Prisipirkus dolerių.
Latviai kai keitė savo Rublius keite 200(Du šimtus) 1(vieną)  Latas už dolerį didesnis būvo.
EUR kai pralenkė $ Dolerį didžiausia sensaciją būvo. Ir likus yra.
O va su Litų komiškas vaizdelis. Jai nebūtų sukėles ašarų. Keitė 100 bendrųjų talonų į vieną litą. Ir nuo penkių litų buvusių už dolerį matyt  atsiminimai apie Smetonos litą pakėlė litą iki keturių.
*Tiesa TSRS Centriname 1991 metais nerasto.
Skirtingai nuo Smetonos auksą. Apie kurį kalbėjo. Kad Smetonos su juo pabėgta. Paskiau kad Landsbergio darbas...
Raimandai. Ašaros būvį paėmusiems kreditus iš bankų.
Ir prie Smetonos butą. Dėl lito pririšimo prie aukso. Dėl krizės aukso kainą augo. O kartų ir litas. Kai įvedė buvo dešimt litų už dolerį . O pabaigoje šeši už dolerį.
Panašiai situacija prasidubliavo per Rusijos krizę. Kai spaudimas dėl Rusijos rinkų devalvuoti litą. Kaip prie Smetonos Naujakuriai spaud€ė dėl Anglijos Svaro. Ūkininkų streikais. Beja Sibire būvį streikiniku. Kartų atitrmtu. Iš kurių šaipės Братья несчастью - nelaimės broliai.

2023 m. balandžio 15 d., šeštadienis

Maslow poreikių hierarchija

 Экс-министр финансов США заявил о риске рецесси. Подробнее на РБК:

https://www.rbc.ru/economics/15/04/2023/643a804a9a79477226fa8c23?utm_source=facebook&utm_medium=social&utm_campaign=preview

Straibato Eilinis 😎: Skirtingai nuo Lietuvos kur žmonės laikė pinigus bankuose. Skvernelio 200 eurų laikais. Vietoje to kad pravalgitu. Nu blogiausiu atveju pragertu. Gadindami bankinikams nervus. Dėl neišprusimo investicijų srityja.

Amerikiečių tradiciškai investuota,,


 malūnsparnio pinigai " Siekiant atkurti vartojimo piramide. Į akcijas. Dabar iš smulkiųjų bankų didesniuos,,neša" o kur juos dėti? Kad teip tokias problėmas Straibato Eilinio . Nu tiesa paskiau gal reikėtų pasėdėti?

2023 m. balandžio 10 d., pirmadienis

PINIGUOČIŲ DINASTIJOS

PINIGU0ČIŲ DINASTIJOS
Dana Tomas 
III D A L I S
12
VOKIETIJOS KRUPŲ ŠEIMA -
VIENOS DINASTIJOS GALAS
Vokietiją vakar*
* Ir post Sovietija šendiena.
  Vienas iš įzvalgiausiu spekuliantų buvo Hugo Stinesas, stambus pramonininkas, per trejus Infliacijos metus sukaupęs 500 milijonų dolerių. Šachtų ir laivų statyklų savininkų palikuonis Stinesas buvo vienas iš pirmųjų tų vokiečių, kurie dar infliacijos ankstyvosioja stadijoje, kai visi tikėjo, jog markė kažko vertą, suprato, kad ji nieko neverta. Tuo įsitikinęs jis pradėjo supirkinėti tai, kas iš tikrųjų turėjo vertę, - žemė ir prekės. Jo metodas buvo geneliai paprastas.
   Smunkant markės kursui, Stinesas vis labiau klimpo į skolas, kad vėliau galėtų grąžinti jas nuvertintais pinigais. Jis keitė savo nuosavybę, į pinigus, kad galėtų įsigyti kita nuosavybė,ir, kol markės vertė toliau smuko, jis ši procesą kartojo daug metų, apmokėdamas savo pradinės skolas menka paskolintų pinigų dalimi. Kai jis norėdavo ką nors pirkti, išnaudodavo nuvertinta markę taip, kad jo įsipareigojimai automatiškai išnykdavo smunkant markės kursui. O kai jis norėdavo užkonservuoti savo kapitalą, jis keisdavo markės į dolerius ar Anglijos svarus sterlingus.
   Stinesas lošė svarbu lošimą, kurio galutinis tikslas buvo kontroliuoti visą Vokietijos pramonę. Jo šlovės zenite, 1923 metų spalio mėnesį, jam priklausė 20 anglių gavybos bendrovių, 29-os plieno lydymo gamyklos, 4 naftos telkiniai ir jos perdirbimo įmonės, 11 geležies rūdos  kasyklų, trys telgrafo bendrovės, 60 elektrinių, keturios laivų statyklos, 8 chemijos, cukraus, popieriaus fabrikai, keturi avalynės fabrikai, devynios laivybos bendrovės ir daugybė bankų, draudimo bendrovių, garvežių gamyklų, žemės ūkio fermų ir miškų.
   Ir vis dėlto jo biografas Džonas Flinas pabrėžia:,, Visas šis turtas, kad ir Koks didelis...ir sensacingas, neturėjo ilgalaikiais reikšmės. Sunku pasakyti, kiek jis buvo vertas. Visus tuos milijardų milijardų markių, sudarančios geležies rūdos, vario kasyklų, bankų, gamyklų ir viešbučių vertė, ... pavertus Amerikos ir Anglijos valiuta, gautų centų vargu ar būtų užteke vakarinio autobuso bilietui".
   Tomis karštligiškomis dienomis Stinesas buvo panašus į,, lošėją, susišluojanti kalnus žetonų, ... loškykloje, kur bankrutuoja ir dega".
   Pagaliau Vokietijos vyriausybei pavyko stabilizuoti pinigų sistema, kai markės vertė smuko iki vienos trilijonas savo ankstesnės vertės dalies. Tai pasiekti padėjo radikali valiutos reforma. 1924-ųjų metų rugpjūčio mėnesį vyriausybė įvedė reik reichsmarke, kurios 30% buvo padengta auksu. Buvo įvesti nauji griežti mokesčiai gamybai plėsti teikiamo kredito apribojimai.
  Reforma buvo efektyvi. Šalis pradėjo konsolidavimo erą; Ir staiga paaiškėjo, kada reikia kaupti likvidinės lėšas. Sėkmės vėjai, pūte į Stineso bures, pasikeitė. Krizė ištiko, Kaip pagrindiniai bankai atsisakė pratęsti jam kreditą, neapdrausta nei prekėmis, nei apyvartiniais vertybiniais popieriais. Stinesas mirė 1924-aisiais metais, būdamas 55 metų,palikdamas dviem savo sūnums 42 milijonus dolerių skolos.
Iniciacija paliko neišdildomą pėdsaką vokiečių psichikoje.
Straibato Eilinis:Ir pasaulio ekonomikos vadovėliuose
205 ir 206 puslapiai.
Дана Л.Томас
ВОРОТИЛА ФИНАНСОВА МИРА
На литовском языке
Перевёл с русского Станислав Некрашюс
Серия «Чтения на досуге »
Издательство «Минтис »ЛитССР, г.Вильнюс, 1984 г.
Kaina 1 rublis 90 kapeikų.

Oho kaina! 

2023 m. vasario 21 d., antradienis

Niall Ferguson PINIGU TRIUMFAS sk. Obligacijų nelaisvėja

 Plačiau: http://vz.lt/default.aspx?siteid=f4269b6e-bcc9-482d-aaa3-200b9e23dc6e&publicationid=B0F21E57-826A-4E39-8361-19E5C28D8D31&comments=1#ixzz1lPAG5Qcb


Vasiliauskas: "Swedbank" pinigų nepritrūks 


2 Ferguson PINIGU TRIUMFAS sk. Obligacijų nelaisvėja. 128 p. 

...Citata:Tai sugražina mus į Italiją -šalį, kurioje susiformavo obligacijų rinka.1965m.{...},tik 10%, italų būvo 65metu arba vyresnio amžiaus, o dabar jų dvigubai daugiau -maždaug penktadalis. JT numato, kad 2050 m. jų bus beveik trečdalis. Tokioje senstančioje visuomenėja kyla milžiniškas ir vis didėjantis fiksuotas pajamas teikiančių vertybinių popierių poreikis ir > mažos inflecijos poreikis, kad butu garantuota iš šiu gaunamų palūkanų nemažėsianti perkamoji galia. Kad Italija perdavė savo pinigu politiką Europos centrinem Bankui, reiškia, jog ITALIJOS POLITIKAI DAUGIAU NIEKADA NETURĖS dar vienos galimybės pradėti spausdinti pinigus ir sukelti infliacijos spiralę. Citatos pabaiga. 

Versta iš: Niall Fergusenon, The Ascent of Money: A Financial History of the World, 

Penguin Books, London, 2009. 

Vytautas Grenda,vertimas į lietuvių kalbą,2011 

Baltų lankų leidyba, 2011 

Kaip nekeista butu musu Utenos Miškiniu Biliotekoja jau šiemet 2011 m.atsiradus.“ FINANSU PASAULIO ISTORIJA“ Taip sakant burblija STRAIBATO EILINIS Na deGustacinių perėjas pre deDukcinių pamąstymų, knygų skaitymo 

Tai 2008 metais rašydamas knyga piešes šviesu investciju į obligacijų rinka rašytojas. 

O DABAR KAS DEDAS ? Ta prasme Kilus buvo mintis Diena klausant Lietuvos Radijo laida „Lietuvos Diena“ išgirdus gerbiamo (be Bajariu) LR Banko Valdytojo pasakymą kad „Swedbank“-o. Likvidumas net per geras pasiūlitt taip sakant įsigyt LR Vertybiniu popierių. Taip sakant nemokama konsultaciją suteikt... 

Ko deltai paskesniuose žiniose ši frazę dingus/.../ 

~Miszkiniu BIBLIOTEKA 2011.12.12 18:37 

Cia jau tampa anekdotu - "Vasiliauskas pasake , kad nerimauti nera pagrindo ..." 

~anekdotas 2011.12.13 11:05 


G.Sorošas...Citata:Nr2.Ilgojo laikotarpio sprendimas turi suteikti stimulą išvesti Europą iš de f l į a c į n  į o/? /užburto rato(?),..Citatatas pabaiga

A 3% kaip?.. Blagai ar gerai?.. Pas STRAIBATO EILINI Finansinė krize irgi...Pasgert neturi už kū?...Tadėl katai irnesupranta.

2025.10.14 Tai tada Sorošo siulyta Euro obligacijas kad pakelti vartojima. O mūsų laikais? Karočia mazgajobka kaip reikiant. Tą pati Italiją prasiskolinus. Kaip ir Prancūzija net labiau už Graikija.

Šitais Metais tik Uzbekijos auksas parduotas. Nors dabar kaip per Sąjūdį. Apie auksą. Taip ir pas Italus užpernai būvį kalbų. Nars pas tuos Auksa tūkstančiai tonų Pasaulį trečią vietą. Kaip ir pagal sokolas EUR zonoja.2025.11.29

2025.11.29