Viena
iš priežasčių kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis mažiausias
regione – per mažai tarptautinių įmonių, dažnai galinčių mokėti
didesnius atlyginimus. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje
nesiekia 40 proc. BVP, yra mažiausios regione ir, priešingai nei
kaimyninėse šalyse, per dešimtmetį beveik visai neišaugo. Galima
įvardinti bent dešimt to priežasčių – kai kurios yra natūralios (N) ir
nieko blogo nereiškia, kitos yra šalintinos (Š):
1) Maža rinka (bet ne tokia maža kaip Latvijos ar Estijos); (N)
2) Kai kuriuose sektoriuose – didelė konkurencija ir pakankamas vietinio kapitalo kiekis; (N)
3) Nemažai pastarųjų investicijų Lietuvoje buvo nukreiptos į paslaugų sektorius, o ne pramonę (paslaugų centrams reikia mažiau finansinių investicijų, nei fabrikams); (N)
4) Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius; (Š)
5) Nepalanki mokestinė aplinka (Estijoje pelnas neapmokestinamas tol kol lieka įmonėje ir naudojamas investicijoms, darbo užmokesčio didinimui ar kitoms augimo potencialą didinančioms išlaidoms); (Š)
6) Sudėtingas (sudėtingesnis nei kaimyninėse šalyse) darbo santykių reguliavimas; (Š)
7) Didelė biurokratinė našta – priežiūros institucijų reikia, bet reguliavimas bei priežiūra gali būti ir pertekliniai; (Š)
8) Savivaldybių pasyvumas ieškant ir viliojant investuotojus; (Š)
9) Vengimas listinguoti valstybės valdomas įmones ir pritraukti užsienio kapitalą; (Š)
10) Implicitinis, o kartais ir eksplicitinis (pavyzdžiui, apribojimai užsieniečiams pirkti žemę) ekonominės politikos priešiškumas ir nepatrauklumas. (Š)
1) Maža rinka (bet ne tokia maža kaip Latvijos ar Estijos); (N)
2) Kai kuriuose sektoriuose – didelė konkurencija ir pakankamas vietinio kapitalo kiekis; (N)
3) Nemažai pastarųjų investicijų Lietuvoje buvo nukreiptos į paslaugų sektorius, o ne pramonę (paslaugų centrams reikia mažiau finansinių investicijų, nei fabrikams); (N)
4) Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius; (Š)
5) Nepalanki mokestinė aplinka (Estijoje pelnas neapmokestinamas tol kol lieka įmonėje ir naudojamas investicijoms, darbo užmokesčio didinimui ar kitoms augimo potencialą didinančioms išlaidoms); (Š)
6) Sudėtingas (sudėtingesnis nei kaimyninėse šalyse) darbo santykių reguliavimas; (Š)
7) Didelė biurokratinė našta – priežiūros institucijų reikia, bet reguliavimas bei priežiūra gali būti ir pertekliniai; (Š)
8) Savivaldybių pasyvumas ieškant ir viliojant investuotojus; (Š)
9) Vengimas listinguoti valstybės valdomas įmones ir pritraukti užsienio kapitalą; (Š)
10) Implicitinis, o kartais ir eksplicitinis (pavyzdžiui, apribojimai užsieniečiams pirkti žemę) ekonominės politikos priešiškumas ir nepatrauklumas. (Š)
Darius Ži Nu cia jau senai aisku, bet kaip ta lsdp, dp, tt paaiskinti ju kalba
Algirdas Unguvaitis Kiek
lietuvoje tarp. reisu ir kitu vairuotoju?:) Paskaiciuote ju
komandiruotes ir suprasite kad LT vidutinis atlyginimas daug didesnis. smile emocijos paveikslėlis
Milda Žilinskienė Pirmas sakinys ir taip kalba bankininkas-ekonomistas 😂
Nesvarbu, imone LT ar uzsienio kapitalo, alga moka uz darba✌️
Nesvarbu, imone LT ar uzsienio kapitalo, alga moka uz darba✌️
Pranas Sasnauskas Mano srity užsienio projektai reiškia didesnes pajamas.
Daugeliui panašiai galioja. Našumas kitas.
Daugeliui panašiai galioja. Našumas kitas.
Zygimantas Zabieta Milda,
užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje moka didesnius atlyginimus. Tai yra
kone aksioma. Jeigu jau drįstate abejoti šiuo teiginiu, pateikite
paneigiančius įrodymus, arba susipakuokite savo komentarą.
Milda Žilinskienė Moketi tai moka...pati patyriau, kad uzsienio imone, kaip diena nuo nakties skiriasi nuo LT kapitalo bendroves...
geriau LT imones imasi priemoniu, kad tauta galutinai neisbegiotu...tam galetu bankininkai atsakingiau kreipti LT kapitalo imones i vakaru bendroviu poziuri...
geriau LT imones imasi priemoniu, kad tauta galutinai neisbegiotu...tam galetu bankininkai atsakingiau kreipti LT kapitalo imones i vakaru bendroviu poziuri...
Linas Laukevičius Ar užsienio ar Lietuvos, alga apgailėtina. Apie darbo liaudį geriau išvis nekalbėti.
Dede Vaidas Galiu
pateikti dvi įmones, kuriose teko dirbti prieš 10 metų, tai Philip
Morris ir Masterfoods ir pasakyti, kad jose atlyginimai prieš 10 metų
buvo didesni nei yra dabar.
Rašyti atsakymą...
Laura Petrus Pagaliau pradėta apie atlyginimų didinimo potencialą kalbėti iš esmės! Tikrai taip, Cekijioje, Lenkijoje ir Slovakijoje atlyginimai pradejo dideti tada, kai atėjo užsienio investuotojai, mokantys normalius atlyginimus. Antra, čia nepaminėta svarbi užduotis, kuri turėtų būti strateginiu Lietuvos tikslu, yra tai, kad vietinės įmonės nesugeba sukurti EKSPORTUI patrauklaus brangaus ir kokybisko produkto ar prekinio zenklo. Gamyboje vyrauja tik plokscia sudedamuju daliu produkcija. Jas gamindami negalime moketi vakarietisko atlyginimo.
Vladas Pranevičius Naivu būtų tikėtis kitokių rezultatų šalyje, kur dauguma rinkėjų, renkančių įstatymų leidžiamąją valdžią, verslą ir verslininkus, laiko sukčiais ir išnaudotojais, o užsienio verslą - juo labiau. frown emocijos paveikslėlis
Aš Esu Lukas 10 punktas. O siūlai leist kiniečiam supirkti žemę? Kosmopolitas? tfu... Lietuvos žemė, priklauso lietuvos piliečiams.
Vytautas Mi Apsimeskime kad mes neskaiteme sio Nerijaus posto ir per rinkimus vel balsuokime uz tautiecius kuriu ir esame verti
Martynas Urbonas Vietoj tos krūvos Š priežasčių buvo galima įrašyti vieną vienintelį Š: LSDP valdžioje. Paryškinau tuos laikotarpius:
Vladas Pranevičius Manau, lietuviams vis dar labai būdingas baudžiauninkiškas "teisingo perdalijimo" mentalitetas. Įdomu, ar Estija tik šiaip protestantiška, "suomiškai kalbanti", šalis, ar joje dar ir baudžiavos nebuvo, kaip ir kaimyninėje Skandinavijoje?
Ruta Skyriene paskaitykit Kestucio Lisausko komentara del pelno apmokestinimo http://vz.lt/.../vien-su-reinvesutoto-pelno-lengvata...
vz.lt|Sukūrė Verslo žinios
Az Za Valstybė yra didžiausias darbdavys ir svarbiausias darbo rinkos žaidėjas. Ji netiesiogiai nustato ir privataus sektoriaus "ofisinio planktono" algų "grindis". Jei valstybė nekelia algų, nedidės algos ir privačiame sektoriuje. Vietoje nekoreliuojančių 2...Žiūrėti daugiau
Vladas Pranevičius Kažkiek logikos yra. Jei valstybė didina verslui mokesčius ir savo valdininkams atlyginimus, verslas neišvengiamai turi taipogi didinti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams, kad nepabėgtų į valstybės tarnybą, o nekvalifikuotiems jei to reikalauja į...Žiūrėti daugiau
Ramojus Motuzas Vladas Pranevičius, kaip Western Union ar Danske Bank GSL veikia fiktyvaus UAB "Mažeikiu siūlai" užsidarymas? Mano atrodo koks nors investuotojas iš užsienio į gamykla Mažeikiuose tik džiaugtusi, kad yra didesnė bedarbiu pasiūla (daugiau norinčiu dirbt už mažesnę alga - didesnis pelnas ir investiciju graža).
Rašyti atsakymą...
Ramojus Motuzas Siūlau pridėti geografinį aspektą (N) ir komunikacijos strategiją (Š), kuri yra daug svarbesnė nei daug kam atrodo bandant pritraukti TUI:
Geografinis: Kitaip nei Čekija ir Slovakija (bei Vengrija ir Slovėnija), Lietuva nėra visai šalia masinių arba i...Žiūrėti daugiau
Geografinis: Kitaip nei Čekija ir Slovakija (bei Vengrija ir Slovėnija), Lietuva nėra visai šalia masinių arba i...Žiūrėti daugiau
Ramojus Motuzas Honestly, kas gali norėt investuoti į Lithu-fucking-what, kai save masiniai kultūrai prisistatom šitaip:
https://www.youtube.com/watch?v=InKMG9Cckqw
https://www.youtube.com/watch?v=InKMG9Cckqw
Linas Laukevičius Ramojus Motuzas Todėl investuotojai ir kuria call centrus ir nieko rimto.
Marijus Stasiulis Lietuva arčiau Skandinavijos. Ar ten neturtingos valstybės?
Ramojus Motuzas Arčiau palyginti su kuo?
- su Čekija, kuriai iki Dresdeno 150km?...Žiūrėti daugiau
- su Čekija, kuriai iki Dresdeno 150km?...Žiūrėti daugiau
Rašyti atsakymą...
Juozas Jurgutis 8) Savivaldybių pasyvumas ieškant ir viliojant investuotojus; (Š) Kokius užsienio investuotojus galima prisivilioti mokant užsienio kalbą, t.y. Rusų kalbą smile emocijos paveikslėlis Juk visos savivaldybėms pilnos 50 metų amžiaus ir vyresnių "specialistų", kurie kalba laisvai užsienio kalba, kuri vadinasi "apgauk savus" smile emocijos paveikslėlis
Remigijus Šimašius 8 ir iš dalies 7 - kaip tik mano reikalas šiandien. Ir noriai jo ėmiausi.
Rolandas Ceckauskas Neteisingai sunumeravote priezastis: 1 nepalanki mokestine aplinka. 2 perteklinis reguliavimas.
Gediminas Černevičius Diagnozė niūroka, bet dar palyginti švelni. Perspektyvų prasme nieko gero negalime laukt. O geografiniais aspektais nėra ko guostis, šiais laikais - tai antraeilis dalykas.
Marijus Stasiulis http://vz.lt/.../konservatoriu-planas-b-kaip-sukurti...
Balsuokit už konservatnykus, nes jie turi "planą B"!
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje iki 2021 m. pasieks 1.250 € !!!...Žiūrėti daugiau
Balsuokit už konservatnykus, nes jie turi "planą B"!
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje iki 2021 m. pasieks 1.250 € !!!...Žiūrėti daugiau
vz.lt|Sukūrė Verslo žinios
Tadas Bulota O ar švedai moka švediškus atlyginimus (na gerai, tarkim ES vidurkį) Swedbank Lietuvoje? atsakymo nereikia
Ona Milkintaite keistoki pareiškimai... išeitų, kad didesnius atlyginimus čia turi mokėti tik užsieniečių kompanijos, o va tautinėms - nebūtinai... vienas pavyzdys - neįtikėtinai atrodo tautinis maximų verslas, "neišgalintis" padoriai sumokėti savo kasininkėms...
Vladas Pranevičius Tadai, švedai LIETUVOJE moka tiek kiek tokio lygio specialisto darbas kainuoja LIETUVOJE. Na, gal truputį daugiau, kad turėtų geresnes galimybes rinktis pageidaujamus darbuotojus.
Bet jie, kaip ir bet kurie investuotojai, kuria darbo vietas ir didina k...Žiūrėti daugiau
Bet jie, kaip ir bet kurie investuotojai, kuria darbo vietas ir didina k...Žiūrėti daugiau
Tadas Bulota Aš Jums visiškai pritariu, todėl ir mano klausimas buvo retorinis. Per mažai dar tų tarptautinių kompanijų Lietuvoje ir vieno sektoriaus "sužvėrėjimo" neužteks.
Rašyti atsakymą...
Norbertas Pranckus Emigracija - nelieka vartotoju, auga konkurencija, mazeja pelnas - iseina kapitalas. Reik atsibusti ir remti smulku versla, palikti jam erdves. Zmones turedami galimybe dirbti, liks Lietuvoje.
Rytis Jankauskas Hmm, kazkaip keistoka is ekonomisto lupu girdeti visai ne ekonominio isskaiciavimo argumentus. Kapitalas teka ten kur gauna didziausia graza, tame tape ir darbo uzmokescio saskaita. Cia aksioma. Visa kita, deja, jau isvestiniai dalykai. UK bankas nekurtu paslaugu centro, LT, jei noretu moketi tiek pat kiek UK darbuotojams. Serviso centrai tai minimalios investicijos su minimalia rizika.
Arnis Arnis Politikai - tai mūsų visuomenės atspindys.
Dino Boss Pasiginciniu su tavim.prieko tos investicijos.tai ka uzseni ju esamos kompanijos moka maziau nei investuotojai.truputi dideli mokesciai darbdaviui kad legaliai moket visus.tarkim pas mane minimumas 1000euru.ir nerasiu pygesnio zmogaus.jai oficialiai as uz jo vieta turiu pakloti 1500.o i rankas jis gautu kiek.750.todel imami patentai ir drasei moku po 1000ir galvos nesuku.ir jokiu uzsenio kapitalu man nereikia
Tomas Tracevskis Neapmokestinama (minimaliai) suma gaunant pajamas is juridiniu asmenu pagal patenta yra, berods, 10000 Lt. Ja virsyjus isijungia kitas mechanizmas.
Rašyti atsakymą...
Chorst Klaus Gal čia viskas kur kas paprasčiau? Atsakykite sau, ar norėtumėt investuoti į valstybę, kurioje darbuotojų išsilavinimas abejotinos kokybės? Kalbame juk ne apie kiniškas gamyklas, o apie aukštą pridėtinę vertę kuriančias investicijas, kurioms būtinos kokybiškos ir šiuolaikiškos žinios. Na o prieš atsakydami, žvilgtelėkite į grafiką, į kurį sudėjau Nerijaus ir mūsų naujausio tyrimo duomenis.
Raimondas Gitenis Lenkijos. Čekijos Startinis kapitatalas. Buvo su Socialinizmo Statybos Skolomis.
Simona Jokubauskaite Visų pirma, ar nebūtų teisingiau nagrinėjant tiesiogines užsienio investicijas naudoti duomenis ne pagal „Asset/Liability“ principą, bet “directional“?
Panagrinėkime naujas ES nares (BG, HR, CZ, EE, HU, LV, LT, PL, RO, SI, SK). Šios šalys yra iš mūsų regiono. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje (712) didesnis tik už Bulgarijos(457) ir Rumunijos(568). Skaičiai 2015 EUR nominalūs. Darbdaviui renkantis vietą, kur įsteigti įmonę, šis rodiklis, matyt, reikšmingesnis, nei BVP tenkantis vienam gyventojui. Pastarasis svarbesnis šalies gyventojams. Jei išreikšime jį perkamosios galios paritetu (PPP), galėsime geriau palyginti skirtingų šalių perkamasias galias. Lietuvos BVP tenkatis vienam gyventojui išreikštas perkamosios galios paritetu 2015 metais buvo 21700. Estijoje jis buvo 400 didesnis, Slovakijoje 700, Slovėnijoje 2200, Čekijoje 3200 - didenis. Lenkijoje jis mažesnis 1700, Latvijoje 3100.
Jūs akcentuojate, kad Lietuvoje sukauptos tiesioginės investicijos tesudaro 40% BVP ir tai viena iš priežasčių, kodėl atlyginimai tokie maži. Jei pasižiūrėsite į Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunjos sukauptas tiesiogines investijas – jos didesnės nei Lietuvos, tačiau perkamoji galia šiose šalyse mažesnė, nei Lietuvoje. Slovėnijoje sukauptos tiesioginės investicijos tesudaro 28% BVP, o perkamosios galios paritetas 2200 didesnis nei Lietuvoje. Noriu pabrėžti, kad aš neteigiu, jog mažesnės tiesioginės užsienio investicjos didina perkamąją galią.
Iš kur ateina tiesioginės investicijos į Estiją, ir į kokius sektorius? Iš Švedijos ir Suomijos. Pagal 2015 metų duomenis, 48% sukauptų tiesioginių investicijų ateina butent iš ten. Dar 2005 metais 50% visų tiesioginų investicijų buvo nukreiptą į „K – Finansinė ir draudimo veikla“ sektorių. 2015 jos sudarė 26% visų sukauptų investicijų ir tebėra didžiausia sandaros komponentė. Keletas struktūros komponenčių: 19% - „L – Nekilnojamo turto operacijos“, 14% - „Didmeninė ir mažmeninė prekyba“, 14% - „C – Apdirbamoji gamyba“. Kam norėtume mokesčius mažinti? Finansų sektoriui? Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas 2014 metais šiame sektoriuje buvo 1270EUR, dvigubai didesnis, nei visos ekonomikos vidurkis.
Lietuvoje sukauptos investicijos tenkančios finansų sektoriui sudaro 28% visų investicijų. Kitos struktūros komponentės: 21% - „C – Apdirbamoji gamyba“ , 14% - „L – Nekilnojamo turto operacijos“, 10% - „Didmeninė ir mažmeninė prekyba“. Vidutiniai mėnesinai atlyginimai 2014 metais atitinkamai buvo 679, 647, 613. Šiuose sektoriuose dirbo atitinkamai 15, 1.2, 18 procentų šalies gyvetojų.
Panagrinėkime naujas ES nares (BG, HR, CZ, EE, HU, LV, LT, PL, RO, SI, SK). Šios šalys yra iš mūsų regiono. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje (712) didesnis tik už Bulgarijos(457) ir Rumunijos(568). Skaičiai 2015 EUR nominalūs. Darbdaviui renkantis vietą, kur įsteigti įmonę, šis rodiklis, matyt, reikšmingesnis, nei BVP tenkantis vienam gyventojui. Pastarasis svarbesnis šalies gyventojams. Jei išreikšime jį perkamosios galios paritetu (PPP), galėsime geriau palyginti skirtingų šalių perkamasias galias. Lietuvos BVP tenkatis vienam gyventojui išreikštas perkamosios galios paritetu 2015 metais buvo 21700. Estijoje jis buvo 400 didesnis, Slovakijoje 700, Slovėnijoje 2200, Čekijoje 3200 - didenis. Lenkijoje jis mažesnis 1700, Latvijoje 3100.
Jūs akcentuojate, kad Lietuvoje sukauptos tiesioginės investicijos tesudaro 40% BVP ir tai viena iš priežasčių, kodėl atlyginimai tokie maži. Jei pasižiūrėsite į Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunjos sukauptas tiesiogines investijas – jos didesnės nei Lietuvos, tačiau perkamoji galia šiose šalyse mažesnė, nei Lietuvoje. Slovėnijoje sukauptos tiesioginės investicijos tesudaro 28% BVP, o perkamosios galios paritetas 2200 didesnis nei Lietuvoje. Noriu pabrėžti, kad aš neteigiu, jog mažesnės tiesioginės užsienio investicjos didina perkamąją galią.
Iš kur ateina tiesioginės investicijos į Estiją, ir į kokius sektorius? Iš Švedijos ir Suomijos. Pagal 2015 metų duomenis, 48% sukauptų tiesioginių investicijų ateina butent iš ten. Dar 2005 metais 50% visų tiesioginų investicijų buvo nukreiptą į „K – Finansinė ir draudimo veikla“ sektorių. 2015 jos sudarė 26% visų sukauptų investicijų ir tebėra didžiausia sandaros komponentė. Keletas struktūros komponenčių: 19% - „L – Nekilnojamo turto operacijos“, 14% - „Didmeninė ir mažmeninė prekyba“, 14% - „C – Apdirbamoji gamyba“. Kam norėtume mokesčius mažinti? Finansų sektoriui? Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas 2014 metais šiame sektoriuje buvo 1270EUR, dvigubai didesnis, nei visos ekonomikos vidurkis.
Lietuvoje sukauptos investicijos tenkančios finansų sektoriui sudaro 28% visų investicijų. Kitos struktūros komponentės: 21% - „C – Apdirbamoji gamyba“ , 14% - „L – Nekilnojamo turto operacijos“, 10% - „Didmeninė ir mažmeninė prekyba“. Vidutiniai mėnesinai atlyginimai 2014 metais atitinkamai buvo 679, 647, 613. Šiuose sektoriuose dirbo atitinkamai 15, 1.2, 18 procentų šalies gyvetojų.
Vytas Kurschel Paulius daryk kažką
