2013 m. liepos 24 d., trečiadienis

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: Europos centrinio banko pinigų...

Dauguma centrinių bankų pastaraisiais metais taikė netradicines monetarinės politikos priemones, populiariai vadinamas „pinigų spausdinimu“ – pirko įvairiausius vertybinius popierius arba teikė likvidumo paskolas komerciniams bankams. JAV federalinių rezervų sistema ir Anglijos centrinis bankas nuo 2008 metų taikydami šias priemones savo balansus padidino beveik keturis kartus. Palyginimui, ECB iki 2012 metų vidurio savo balansą išplėtė tik maždaug dvigubai. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad nuo šių metų ECB balansas jau susitraukė beveik ketvirtadaliu, nuo 3,1 iki 2,4 trilijono eurų. Kitaip sakant, priešingai daugumai kitų centrinių bankų, ECB mažina pinigų pasiūlą. Ar pagrįsta tokia konservatyvi politika fiskalinės konsolidacijos, recesijos ir rekordinio nedarbo kontekste?
Patinka · · · Pirmadienis, 12:58 ·

  • 19 žmonės(-ių) tai mėgsta.
  • Vaidas Urba ECB pinigų pasiūlos nemažina. Mažėja pinigų paklausa, ne pasiūla.
  • Nerijus Maciulis ECB mažina vieną iš pinigų pasiūlos komponentų - pinigų bazę. Paklausa mažėja ne dėl ECB sprenimų.
  • Marius Za Viskas OK ir pagal planą. Piramidė pučiasi kaip priklauso, tik įdomu kada bus viso to fiasko ir kokių dar išsisukinėjimų prigalvos valdžiažmogiai
  • Vaidas Urba Pinigų bazė mažėja - tai faktas. Tačiau iš to negalima mechaniškai daryti išvados, ar tai lemia pasiūlos, ar paklausos faktoriai. Be to, šiemet buvo priimta visa eilė sprendimų, didinančių pinigų pasiūlą. Tiesiog pinigų rinkoje paklausa mažėja dar greičiau, nei ECB didina pasiūlą.
  • Андриус Жидонис Puikus straipsnis. Ačiū. Kalbant apie centrinių bankų "pinigų spausdinimą" norėjosi poros žodžių ir apie dažnai minimą "valiutų karą" ir pagrindinių valiutų kursus, bei dalykus su eksportu susijusius.
  • Justinas Matusevičius O kas pasakė, kad pinigų spausdinimas perkant bondus ir MBSus yra geras spausdinimo būdas? Aš manau, kad visų problemų šaltinis šiai dienai (aišku gerai, kad apskritai spausdina) yra transmission mechanism — šiai dienai pripumpuota nesveikai daug į MBSus, equities ir kitas rinkas, o realiai ten, kur problemos - SME kreditavimas, nedarbas — pinigai šių vietų nepasiekia. Teoriškai visi gina, kad anksčiau ar vėliau pasieks, bet kol kas yra per daug įrodymų, kad transmission mechanism neveikia. Nesu tikras, ar kada nors realiai veikė.
  • Vaidas Urba Kaip galima kalbėti apie pinigų pasiūlos mažinimą, jeigu ECB gegužės 2 d. sumažino palūkanas, paskelbė apie naujus LTRO, o liepos 4 d. paskelbė kad palūkanos bus mažos ilgą laiką?
  • Nerijus Maciulis Vaidai, mėlyna kreivė:
  • Vaidas Urba Nerijau, dėl kreivės niekas nesiginčija. Klaisimas, ar ją numušė ECB pasiūla, ar kitų rinkos dalyvių paklausa. Juk kai lietingą dieną dešimt procentų nukrenta parduotų dešrainių skaičius, nesakome, kad kioskas sumažino pasiūlą. Pasižiūrime ir į dešrainių paklausą
  • Nerijus Maciulis Dauguma euro zonos valstybių ir jų komercinių bankų likvidumo pertekliumi nesiskundžia ir jei tik galėtų, ECB "dešrainiais" pasimėgautų.
  • Vaidas Urba Prieš metus valstybės ir bankai skųsdavosi labiau, dabar situacija šiek tiek aprimo, ir "dešrainiai" grįžo į Frankfurtą pas ECB...
  • Raimondas Gitenis Maš Mėnulin nuskrendam.
  • Evaldas Stankevičius Vienareikšmis atsakymas, kad tokia monetarinė politika neskatina ekonomikos atsigavimo. Pastarojo laikotarpio ekonomikos nuosmukis siejamas su monetarinės politikos klaidomis, kai nėra tinkamai reguliuojama pinigų pasiūla, infliacija ir mokesčių, kaip fiskalinio įrankio netobulumo, kuris netrukdė šiems procesams įsigalėti. Iš kitos pusės tokia monetarinė politika susijusi su ES šalių ekonomine situaciją bei geopolitine aplinka ir manau, kad būtent tokiu būdu stengiamasi stabilizuoti prasiskolinusių šalių viešuosius finansus, kantriai ir skaudžiai išlaukiant, bijant kad Graikijos Ispanijos, Portugalijos, Kipro, dalinai Italijos ar Prancūzijos viešųjų finansų skolos taptų nevaldomos.
  • Mantas Narbutis Ekonomikos augimas nėra kažkam pavaldus reikalas, tai labiau pasekmė žmonių veiklos. Valstybių turimos monetarinės politikos priemonės skirtos tvarkai, bet ne augimui palaikyti. Iš Kinijos eksporto mažėjimo darau išvadą, kad pasaulis daiktų turi per akis (overthing). Technologijos, prilaikiusios augimą (prekių mainus) paskutiniais dešimtmečiais, ima pamažu nebestebinti žmonių. Manau, kad darosi įdomu.
  • Raimondas Gitenis CITATA"Tačiau dar svarbiau yra tai, kad nuo šių metų ECB balansas jau susitraukė beveik ketvirtadaliu, nuo 3,1 iki 2,4 trilijono eurų. Kitaip sakant, priešingai daugumai kitų centrinių bankų, ECB mažina pinigų pasiūlą. Ar pagrįsta tokia konservatyvi politika fiskalinės konsolidacijos, recesijos ir rekordinio nedarbo kontekste?"PABAIGA

    "nuo 3,1 iki 2,4 trilijono eurų." Jai aš teisingai supratau....Tai bankai nerado kam inkišt...Beveik Trilijono euru?..Kuo čia dėta Koncervativi politika...Žiurėjau per DW Reportažą iš Graikijos. Mažina išlaidas. Biudžėtiniam išlaikitinem.?.. Gal. Bet bedarbistės pašalpos taigi likia. Nebend išlaidos kiektai pakito?..O taip...Kų jūs išspaustas. Iš dosnesnės socelinės politikos. Tai pas mus 350 lt. Gauna ir da apkoletas džiaugias...
  • Saulius F. Ivinskis Ponas Nerijau, ar ECB vykdant emisiją LB vykdo kompensacinę paritetinę emisiją?
  • Side Effect Žiūrėdamas į mažmeninės rinkos buksavimą CEE taip ir nujaučiau, kad pinigų pasiūla mažėjo.
  • Vytautas Vakrina "ECB politika Lietuvos ekonomikai turi ir tiesioginį, ir netiesioginį poveikį. Žemos bazinės palūkanos lemia mažesnę skolinimosi kainą įmonėms ir gyventojams, ypač pasirenkantiems kintamas palūkanas, kokių Lietuvoje yra dauguma. Ne ką mažiau svarbus yra ir netiesioginis poveikis, susijęs su netradicinėmis pinigų politikos priemonėmis. Pastarosios leidžia padidinti euro zonos bankų sistemos likvidumą bei kilstelti gyventojų ir įmonių lūkesčius. O dėl šių priežasčių galėtų pagerėti kreditavimo sąlygos bei padidėti vartojimo ir investicijų augimas, turėsiantis ir teigiamos įtakos Lietuvos eksportuotojams.

    Todėl norėtųsi tikėtis, kad Europa, vykdanti ir dar ilgai vykdysianti konservatyvią fiskalinę politiką, jos neigiamą poveikį trumpuoju laikotarpiu sušvelnins skatinančiąja pinigų politika. Vertinant gana prastas (ir kai kuriais aspektais tebeblogėjančias) euro zonos ekonomines perspektyvas, panašu, kad ECB daug pasirinkimų neturės ir turės pristatyti naujus ginklus kovoje su recesija ir nedarbu."

    Sujunkime du ir du. Neperseniausiai Nerijus teigė, kad LT jungimasis prie eurozonos yra geras biznis, kadangi žiaurozona neišvengimai pradės vykdyti bendrą fiskalinę politiką, ir traukinys pajudės į priekį.

    Šiuo įrašu jau tik išreiškia lūkestį, kad pseudo-fiskalinę politiką, gal būt pervadinant ją "skatinančiąja pinigų politika", gal būt turėtų vykdyti ECB.

    Nedrįsta pasakyti - supirkdamas, mle, Rubikonų obligacijas.

    [edit: pataisiau gramatines klaidas]
  • Nerijus Maciulis Sauliau, ne.
  • Saulius F. Ivinskis Koks tuomet skirtumas ką daro ECB, jei nieko nedarydami konkurencingumą prarandam mes?
    http://piksvin.blogspot.com/2013/07/euras.html

  • Bones Tom P Apskritai nemanau,kad centriniai bankai reikalingi. Bring back the gold standard ir pati laisvos bankininkystes rinka susireguliuos pinigu kieki rinkoje.
  • Igoris Alfimovas Bones Tom P , siūlai tokį variantą : "Ka norim, tą darom, , o po mūsų – nors ir tvanas..." ?
  • Karolis Navickas Papildant Bones Tom P, galime pasižiūrėti į grafiką (turbūt daug kam matytas) ir pamatysime kokią įtaką Amerikos CPI turėjo FED įkūrimas ir Aukso standarto atsisakymas.
  • Mantas Narbutis Kadangi mano post'ą palaikino vyrukas, įvaldęs prizą investavimo žaidime (kas man sako, jog turėtų turėt neblogą nuojautą), pratęsiu savo liūdną mintį, kad žmonių santykių apibrėžimas "tu man, aš tau" gali nustot veikęs.
  • Gediminas Černevičius Manau, kad teisus Bones Tom P. Dauguma bankininkų bei politikų vis dar gyvena iliuzija, kad tokias sudėtingas sistemas bei jų krizes galima suvaldyti iš vieno ar kelių centrų. Tačiau tai neįmanoma, dar L. von Mises ir F. A. von Hayek rašė apie tai paka...Žiūrėti daugiau
  • Vytautas Vakrina Taip, Gediminai, galima. Hayekas gal yra rašęs kad ne, ar kad nereikia, bet galiausiai irgi pripažino intervencijų būtinumą.
    Laisvoji bankininkystė yra mitas. Laisvas kapitalizmas be centrinio reguliavimo yra nestabilus (todėl niekur pasaulyje ir neegz
    ...Žiūrėti daugiau
  • Bones Tom P Teisingai cia pora zmoniu mini Hayeka ir Mises, dar priedo as daugiausia remiuosi sita knyga: http://www.patogupirkti.lt/knyga/Pinigu-socializmas-naujosios-pasaulines-depresijos-tikrosios-priezastys.html


    atsako i visus klausimus;]

    Kas liecia apie fis
    ...Žiūrėti daugiau
  • Bones Tom P Vytautai - Baaderis raso,kad ilgiausiai gyvavo Skotijos laisvosios bankininkystes sistema, apie 200metu berods. Tik negaliu pasakyti del kokiu priezasciu ir kada viskas pasikeite, reiketu pasigilinti i tai labiau


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą