Valstybės
skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo
metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai
tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik
50 procentų.
Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas. Valstybės finansai patyrė didžiausią sukrėtimą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dėl staiga kritusių valdžios pajamų ir daug kukliau mažėjusių išlaidų atvėrė beveik dešimtadalį BVP siekęs biudžeto deficitas.
Šis deficitas buvo finansuojamas išleidžiant euroobligacijas ir mokant didelę kainą – kai kurių emisijų palūkanos viršijo 9 procentus. Per ateinančius penkerius metus Lietuvos vyriausybė turės pasiskolinti beveik 7 milijardus eurų tam, kad išpirktų 2010-2013 metais išleistas euroobligacijas. Vidutinė šių obligacijų metinė palūkanų norma – šiek tiek daugiau nei 6 procentai. Vien šių skolų aptarnavimas – palūkanų mokėjimas – Lietuvai per metus kainuoja daugiau nei 400 milijonų eurų per metus.
Grįžkime į 2016 metus. Situacija pasikeitė iš esmės – stabilus ekonomikos augimas, Lietuvos narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, beveik subalansuoti valstybės finansai bei ECB vykdoma politika lemia tai, kad Lietuva yra tarp patikimiausių Europos Sąjungos valstybių ir gali skolintis už daugiau nei 10 kartų mažesnę kainą. Išleisdama 10 metų trukmės obligacijas, Lietuva dabar mokėtų mažiau nei 0,5 procento siekiančias metines palūkanas.
Tai reiškia, kad refinansavus brangias per ir po krizės gautas paskolas už dešimt kartų mažesnes palūkanas vyriausybė net be ekonomikos augimo, didesnių mokesčių ar geresnio jų administravimo galės valstybės biudžeto išlaidas padidinti beveik 400 milijonais eurų. Šių lėšų pilnai užtektų tam, kad, pavyzdžiui, Lietuvos išlaidos gynybai pasiektų 2 proc. BVP arba tam, kad viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos finansavimas beveik padvigubėtų.
Esminis klausimas – ar ilgai Lietuva galės skolintis už tokias žemas palūkanas? O gal palūkanos bus dar žemesnės? Didžiausią dalį obligacijų, kurių vertė siekia apie 4,5 milijardo eurų, reikės išpirkti 2020-2022 metais. Nors kol kas jokių palūkanų augimo užuominų nėra, iki to laiko daug kas gali pasikeisti – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad bazinės centrinių bankų palūkanos jau yra dugne, o valstybių skolinimosi kainos arti jo. Jau dabar daugiau nei trečdalio euro zonoje išleistų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas. Tai nėra normalu ir nesitęs amžinai.
Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai pasvarstyti galimybę jau dabar pasiskolinti visą sumą, kurios per ateinančius penkerius metus reikės brangioms paskoloms grąžinti. Tai nebūtų spekuliacija – tiesiog pripažinimas, kad tik 0,5 proc. per metus siekiančios palūkanos yra itin patraukli galimybė Lietuvai (dar prieš tris metus niekas nebūtų patikėjęs, kad tai gali tapti realybe). Priešingai, labiau spekuliuojama tiktintis, kad ir po penkių metų valstybė galės pasiskolinti už tokią žemą kainą.
Šiuo metu Lietuvos skola siekia apie 41 proc. šalies BVP. Pasiskolinus dar 7 milijardus eurų skola padidėtų beveik iki 60 proc. BVP. Skamba baisiai, tačiau tuo pat metu ir tokia pačia suma išaugtų ir likvidus Lietuvos finansinis turtas. Bendroji skola išaugtų, bet grynoji išliktų nepasikeitusi. Pavyzdžiui, Japonijos bendroji skola siekia 250 proc. BVP ir yra didžiausia pasaulyje, tačiau investuotojams nerimo nekelia. Viena iš tokio vertinimo priežasčių yra tai, kad Japonijos vyriausybė turi daug finansinio turto, o dėl to jos grynoji skola yra dvigubai mažesnė – apie 130 proc. BVP.
Kitas svarbus klausimas – kur galėtų Lietuva padėti tuos 7 milijardus eurų, kol ateis laikas juos panaudoti senoms brangioms skoloms išpirkti? Šių pinigų investavimas į didžiųjų euro zonos valstybių obligacijas nebūtų ekonomiškas – pavyzdžiui, dešimties metų Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Tačiau likvidžių ir santykinai saugių alternatyvų rasti galima.
Laikydamasi šalies įstatymų ir Europos Sąjungos fiskalinę drausmę užtikrinančių susitarimų Lietuva negalėtų šių lėšų „pravalgyti“ ar „iššvaistyti“. Tačiau yra sričių, kur pinigus galima „priparkuoti“ nedidinant biudžeto deficito, nepažeidžiant įstatymų ir tarptautinių susitarimų. Be to, laikinai didesnė bendroji valstybės skola būtų ne tik valstybės finansų valdymo optimizavimas, mažinantis išlaidas palūkanoms, bet ir galėtų sukurti šalutinių naudų. Ar šioje šalyje yra vietos nepopuliariems, bet valstybei naudingiems sprendimams?
Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas. Valstybės finansai patyrė didžiausią sukrėtimą per visą nepriklausomybės laikotarpį. Dėl staiga kritusių valdžios pajamų ir daug kukliau mažėjusių išlaidų atvėrė beveik dešimtadalį BVP siekęs biudžeto deficitas.
Šis deficitas buvo finansuojamas išleidžiant euroobligacijas ir mokant didelę kainą – kai kurių emisijų palūkanos viršijo 9 procentus. Per ateinančius penkerius metus Lietuvos vyriausybė turės pasiskolinti beveik 7 milijardus eurų tam, kad išpirktų 2010-2013 metais išleistas euroobligacijas. Vidutinė šių obligacijų metinė palūkanų norma – šiek tiek daugiau nei 6 procentai. Vien šių skolų aptarnavimas – palūkanų mokėjimas – Lietuvai per metus kainuoja daugiau nei 400 milijonų eurų per metus.
Grįžkime į 2016 metus. Situacija pasikeitė iš esmės – stabilus ekonomikos augimas, Lietuvos narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, beveik subalansuoti valstybės finansai bei ECB vykdoma politika lemia tai, kad Lietuva yra tarp patikimiausių Europos Sąjungos valstybių ir gali skolintis už daugiau nei 10 kartų mažesnę kainą. Išleisdama 10 metų trukmės obligacijas, Lietuva dabar mokėtų mažiau nei 0,5 procento siekiančias metines palūkanas.
Tai reiškia, kad refinansavus brangias per ir po krizės gautas paskolas už dešimt kartų mažesnes palūkanas vyriausybė net be ekonomikos augimo, didesnių mokesčių ar geresnio jų administravimo galės valstybės biudžeto išlaidas padidinti beveik 400 milijonais eurų. Šių lėšų pilnai užtektų tam, kad, pavyzdžiui, Lietuvos išlaidos gynybai pasiektų 2 proc. BVP arba tam, kad viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos finansavimas beveik padvigubėtų.
Esminis klausimas – ar ilgai Lietuva galės skolintis už tokias žemas palūkanas? O gal palūkanos bus dar žemesnės? Didžiausią dalį obligacijų, kurių vertė siekia apie 4,5 milijardo eurų, reikės išpirkti 2020-2022 metais. Nors kol kas jokių palūkanų augimo užuominų nėra, iki to laiko daug kas gali pasikeisti – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad bazinės centrinių bankų palūkanos jau yra dugne, o valstybių skolinimosi kainos arti jo. Jau dabar daugiau nei trečdalio euro zonoje išleistų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas. Tai nėra normalu ir nesitęs amžinai.
Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai pasvarstyti galimybę jau dabar pasiskolinti visą sumą, kurios per ateinančius penkerius metus reikės brangioms paskoloms grąžinti. Tai nebūtų spekuliacija – tiesiog pripažinimas, kad tik 0,5 proc. per metus siekiančios palūkanos yra itin patraukli galimybė Lietuvai (dar prieš tris metus niekas nebūtų patikėjęs, kad tai gali tapti realybe). Priešingai, labiau spekuliuojama tiktintis, kad ir po penkių metų valstybė galės pasiskolinti už tokią žemą kainą.
Šiuo metu Lietuvos skola siekia apie 41 proc. šalies BVP. Pasiskolinus dar 7 milijardus eurų skola padidėtų beveik iki 60 proc. BVP. Skamba baisiai, tačiau tuo pat metu ir tokia pačia suma išaugtų ir likvidus Lietuvos finansinis turtas. Bendroji skola išaugtų, bet grynoji išliktų nepasikeitusi. Pavyzdžiui, Japonijos bendroji skola siekia 250 proc. BVP ir yra didžiausia pasaulyje, tačiau investuotojams nerimo nekelia. Viena iš tokio vertinimo priežasčių yra tai, kad Japonijos vyriausybė turi daug finansinio turto, o dėl to jos grynoji skola yra dvigubai mažesnė – apie 130 proc. BVP.
Kitas svarbus klausimas – kur galėtų Lietuva padėti tuos 7 milijardus eurų, kol ateis laikas juos panaudoti senoms brangioms skoloms išpirkti? Šių pinigų investavimas į didžiųjų euro zonos valstybių obligacijas nebūtų ekonomiškas – pavyzdžiui, dešimties metų Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Tačiau likvidžių ir santykinai saugių alternatyvų rasti galima.
Laikydamasi šalies įstatymų ir Europos Sąjungos fiskalinę drausmę užtikrinančių susitarimų Lietuva negalėtų šių lėšų „pravalgyti“ ar „iššvaistyti“. Tačiau yra sričių, kur pinigus galima „priparkuoti“ nedidinant biudžeto deficito, nepažeidžiant įstatymų ir tarptautinių susitarimų. Be to, laikinai didesnė bendroji valstybės skola būtų ne tik valstybės finansų valdymo optimizavimas, mažinantis išlaidas palūkanoms, bet ir galėtų sukurti šalutinių naudų. Ar šioje šalyje yra vietos nepopuliariems, bet valstybei naudingiems sprendimams?
Andrius Svolka Subtiliai pasufleravot kur 'priparkuoti' emisijos pinigus? :)
Rašyti atsakymą...
Mark Adam Harold Ar kada nors Lietuvos protingi ekspertai tiesiog eis i politika tvarkytis viska? ZInau, kad nepatrauklus darbas, bet... laukiam
Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: O tai čia nepolitikos pasiūlymas?
Rašyti atsakymą...
Andrius Andrelis Galbut Moket patraukliai reikia ir atsipirks su kaupu :) dabar gimines neismaneliai idarbinti visokiems etatams, tik biudzeta ir valstybe stekenti :) tikriausiai keletas geru ir brangiu, bet teisingu ekspertu, nei daug politikuojanciu ir ispucianciu valstybes biurokratini aparata :)
Valius Klimavicius Būkit mūsų premjeras!
Nerius Tradišauskas O neturėtų Lietuvos bankas tokiais dalykais rūpintis? Ar jie per daug užsiėmę politikavimu?
Karolina Strolytė Štai, ekonomistai dirba valstybei ir visuomenei naudingą darbą ir dar apie tai informuoja. Politikams tereikia paskaičius šį įrašą juo pasinaudoti ir vualia, turėsim efektyvesnį finansinį valdymą.
Gerdas Kazlauskas Galėtų mūsų didysis ekonomistas, premjeras, pasidomėti tokiomis galimybėmis..
Tomas Marcinkus Nerijau, iš tikrųjų būtų smalsu sužinoti, kur paties numone galima būtų lėšas saugiai "priparkuoti nedidinant biudžeto deficito, nepažeidžiant įstatymų ir tarptautinių susitarimų"?
Justinas Matusevičius O dar geriau bus kai ECB tiesiogiai dalins dotacijas šalių vyriausybėms. Ar greit tai nutiks? Milijono vertas klausimas.
Mindaugas Beleka O negalima refinansuoti tų brangių paskolų?
Marius Šilingas Jei neina refinansuoti skolų, tai toks, kad ir pigus skolinimasis neturi prasmės, tik kyšo banų ausys - noras paskolinti. Na pasiskolini dabar 7 mlrd, kad grąžintum skolą 7 mlrd., bet juos irgi reiks rgąžint. 7 mlrd. + 0,5 % metinių palūkanų.
Олег Игоревичь Viskas kaip ir gerai, tik viena problema, dings tie 7 mlrd kazkur, pas kazka)
Laimonas Krasauskas Nerijau , tokiems sprendimams reikia gerų įžvalgių mastančių žmonių vyriuasybėje ir finmin, čia ne dabartinių karvių melžėjų protams.
Žilvinas Šilėnas Valdžia nesugeba susitvarkyti su keliomis įmonėmis ir nekilnojamu turtu. Norite, kad turėtų dar porą milijardų grynais - pažaisti? Butų Lietuvos jūrų laivininkystė X1000, Valstybinis komercinis bankas ir keletas kitų vietų "priparkuoti" pinigus
Justinas Matusevičius Nevisuomet Žilvinui pritariu, bet čia būtent ta problema. Ir įsivaiduokite, kokia pagunda būtų išleisti viską iškart. Juk išleidus 7 mlrd EURŲ prieš rinkimus garantuotas perrinkimas bet kuriai partijai.
Evaldas Klimas Žilvinas, žodį nesugeba keisčiau į žodį nenori ;)
Žilvinas Šilėnas touche ;)
Rašyti atsakymą...
Milda Bartasiunaite "Nors kol kas jokių palūkanų augimo užuominų nėra, iki to laiko daug kas gali pasikeisti – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad bazinės centrinių bankų palūkanos jau yra dugne, o valstybių skolinimosi kainos arti jo. Jau dabar daugiau nei trečdalio euro zonoje išleistų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas. Tai nėra normalu ir nesitęs amžinai." - absoliučiai sutinku,kad palūkanos dugne ir skolinimosi kainos dugne.Sutinku, kad tai negali tęstis amžinai, bet...kuo pagrįstas jūsų optimizmas, kad situacija imskeistis į gerą? kai žmogaus smegenys miršta, jį galima laikyti prijungus prie gyvybės palaikymo aparatų, tačiau tikėtis, jog vieną dieną lavonas pakils iš patalo, nes jo klinikinė mirtis amžinai tęstis negali - daugiau nei naivu. Per pastaruosius metus ECB iš oro prispausdino trilijonus eurų. Kur jie nusėdo? Kokią ekonomiką jie atgaivino? QE atliko finansinio lavono nesupuvimo f-ją. Tik tiek. Biržos prifarširuotos elektroninių skaičiukų,bet jokios pridėtinės vertės, darbo vietų ar perkamosios daily people galios nedidina. "Nuogastauti", jog po kelių metų ekonomika staiga atsigaus, valiutos sustiprės ir pabrangs - reiškia pūsti toliau vilties (durnių motinos) burbulą. Užtenka peržvelgti paskutiniasias bankų sektoriaus ataskaitas ir matom, jog masiškai nurašinėjamos milijardinės skolos. Tendencija tik aštrėja. Ant nosies vakarų finansinės sistemos kolapsas. Tik aklas to gali nematyti.
Mindaugas Rickevičius Ir tada visa supuvusi vakaru pasauli isgelbes "nekolapsuojanti" RUSIJA!
Tomas Gluosnis Tyla Čia, skaitau, geriausia ekonominė analizė skaityta šįmet. Lietuvai reikia daugiau tokių ANALitinių protų! MB for president!
Mindaugas Baranauskas tik aklas arba neuzsigarines acto :)
Lukas Jankauskas O tai žemos palūkanos, skatinančios skolinimąsi kas yra augimo priežastis, nėra rezultatas tų prispausdintų trilijonų?
Donaldas Kondratavicius Mindaugas Rickevičius , rusai pasaulio negelbes , tiesiog pasiims is jo ka nores .
Rašyti atsakymą...
Raimondas Gitenis "Ar kada nors Lietuvos protingi ekspertai tiesiog eis i politika tvarkytis viska? ZInau, kad nepatrauklus darbas, bet... laukiam"
"Nors kol kas jokių palūkanų augimo užuominų nėra, iki to laiko daug kas gali pasikeisti – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad bazinės centrinių bankų palūkanos jau yra dugne, o valstybių skolinimosi kainos arti jo. Jau dabar daugiau nei trečdalio euro zonoje išleistų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas. Tai nėra normalu ir nesitęs amžinai." - absoliučiai sutinku,kad palūkanos dugne ir skolinimosi kainos dugne.Sutinku, kad tai negali tęstis amžinai, bet...kuo pagrįstas jūsų optimizmas, kad situacija imskeistis į gerą? kai žmogaus smegenys miršta, jį galima laikyti prijungus prie gyvybės palaikymo aparatų, tačiau tikėtis, jog vieną dieną lavonas pakils iš patalo, nes jo klinikinė mirtis amžinai tęstis negali - daugiau nei naivu. Per pastaruosius metus ECB iš oro prispausdino trilijonus eurų. Kur jie nusėdo? Kokią ekonomiką jie atgaivino? QE atliko finansinio lavono nesupuvimo f-ją. Tik tiek. Biržos prifarširuotos elektroninių skaičiukų,bet jokios pridėtinės vertės, darbo vietų ar perkamosios daily people galios nedidina. "Nuogastauti", jog po kelių metų ekonomika staiga atsigaus, valiutos sustiprės ir pabrangs - reiškia pūsti toliau vilties (durnių motinos) burbulą. Užtenka peržvelgti paskutiniasias bankų sektoriaus ataskaitas ir matom, jog masiškai nurašinėjamos milijardinės skolos. Tendencija tik aštrėja. Ant nosies vakarų finansinės sistemos kolapsas. Tik aklas to gali nematyti."
Straibato Eilinis: Tai jau taip kartais įdomų dalykų būna. Galima perskaityti. Ir bent kad infliacijos Kol Kas nesama. Nežiūrint kaip supratome į kreditų emisiją. Mes pabaltijyje juk didelį šios srities specialistai.
"Nors kol kas jokių palūkanų augimo užuominų nėra, iki to laiko daug kas gali pasikeisti – tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad bazinės centrinių bankų palūkanos jau yra dugne, o valstybių skolinimosi kainos arti jo. Jau dabar daugiau nei trečdalio euro zonoje išleistų vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas. Tai nėra normalu ir nesitęs amžinai." - absoliučiai sutinku,kad palūkanos dugne ir skolinimosi kainos dugne.Sutinku, kad tai negali tęstis amžinai, bet...kuo pagrįstas jūsų optimizmas, kad situacija imskeistis į gerą? kai žmogaus smegenys miršta, jį galima laikyti prijungus prie gyvybės palaikymo aparatų, tačiau tikėtis, jog vieną dieną lavonas pakils iš patalo, nes jo klinikinė mirtis amžinai tęstis negali - daugiau nei naivu. Per pastaruosius metus ECB iš oro prispausdino trilijonus eurų. Kur jie nusėdo? Kokią ekonomiką jie atgaivino? QE atliko finansinio lavono nesupuvimo f-ją. Tik tiek. Biržos prifarširuotos elektroninių skaičiukų,bet jokios pridėtinės vertės, darbo vietų ar perkamosios daily people galios nedidina. "Nuogastauti", jog po kelių metų ekonomika staiga atsigaus, valiutos sustiprės ir pabrangs - reiškia pūsti toliau vilties (durnių motinos) burbulą. Užtenka peržvelgti paskutiniasias bankų sektoriaus ataskaitas ir matom, jog masiškai nurašinėjamos milijardinės skolos. Tendencija tik aštrėja. Ant nosies vakarų finansinės sistemos kolapsas. Tik aklas to gali nematyti."
Straibato Eilinis: Tai jau taip kartais įdomų dalykų būna. Galima perskaityti. Ir bent kad infliacijos Kol Kas nesama. Nežiūrint kaip supratome į kreditų emisiją. Mes pabaltijyje juk didelį šios srities specialistai.
Edgaras Presas Mintis gal ir gera, bet nemanau kad "didieji mūsų valdžios protai" sugebės išlaikyti tuos dabar pasiskolintus 7 mlrd. iki tarim 2022 m. Turint tiek "atliekamų" pinigų bus labai daug pagundų juos ištaškyti, pekelti MMA, pakelti pensijas ir t.t., tikrai dalis bus „priparkuoti“ savose kišenėse ir rezultate atėjus tiems lauktiems 2022 metams iš 7 mlrd bus nelabai kas ir belikę.
Edgaras Ace Dėl fiskalinės drausmės susitarimų abejotina ar tikslinė paskola būtų kompensuoti MMA ar pensijas, bet tai būtų puiki niša "priparkuoti" paskolintus 7mlrd. naujiems ir esamiems menkaverčiams "projektams"
Vidas Vilčinskas Išleisdama 10 metų trukmės obligacijas, Lietuva dabar mokėtų mažiau nei 0,5 procento siekiančias metines palūkanas. Ar yra kas dabar perka valstybinės obligacijas už tokias žemas palūkanas? Man tai atrodo absurdas - atiduoti pinigus už 0,5 proc metinių. Net ir už 3 proc metinių.
Vidas Vilčinskas Nebent tų pinigų šaltinis yra tik kiek nori daug papjaustomas popierius.
Darius Verbickas Yra šalių, kur primokėti reikia už tam tikras obligacijas. Vokietija, Šveicarija..
Vytautas Vytas Vytas Perka ECB naujai iš oro pagamintais eurais, absurdiška manipuliacija kuri greičiausiai baigsis liūdnai.
Vidas Vilčinskas Darius Verbickas klausimas ne kur tai yra, bet kodėl taip yra.
Mindaugas Glodenis Vidas Vilčinskas tam, kad skatintu ekonomika.
Vidas Vilčinskas Mindaugas Glodenis OK. Gal ir panašu į logiką.
Rašyti atsakymą...
Richardas Goldbaumas Kam apskritai valstybei remti skandinavų bankus, jei ECB ir taip kasmet po 1000 mlrd. Eur emituoja? Tam ir įstojom į eurozoną, kad galėtumėm tuom naudotis. :)
Justinas Jankevicius "Tai reiškia, kad refinansavus brangias per ir po krizės gautas paskolas už dešimt kartų mažesnes palūkanas vyriausybė net be ekonomikos augimo, didesnių mokesčių ar geresnio jų administravimo galės valstybės biudžeto išlaidas padidinti beveik 400 milijonais eurų" - kartais ne sumazinti 400 mln. euru??
Nerijus Mačiulis Išlaidos palūkanoms sumažės, atitinkama suma išlaidas galima padidinti kitoms sritims.
Justinas Jankevicius Dabar supratau minti (y)
Rašyti atsakymą...
Vytautas Vytas Vytas O kai ECB nustos emituoti tada tuos visus raštelius reiks staigiai surinkti ir atiduoti atgal, bet to padaryti nepavyks tai paskolinsim per naują tą pačią sumą su 10% palūkanom ir būsim tikrai bananų respublika.
Sandra Svanidzaitė Tai kiek metų (bent nuo 2012) vis užvedamos diskusijos apie galimą skolos pigesnį refinansavimą. Panašu, kad still niekas nevyksta, o gaila...
Vytautas Vytas Vytas Bus mums "Graikija v. 2.0" tada kai ECB nustos emituoti, o sumažinti emitavimo metu pririnktas skolas galimybės irgi nebus, tai teks mokėti bankams tiek % kiek tik jie panorės.
Ignas Silevičius Tai kad nelabai sumazes is karto 400 mln eur, nes kaip suprantu is karto refinansuoti negalima, siuloma "priparkuoti" ir atejus laikui refinansuoti, kas reiskia, kad ir toliau mokesime 400mln aptarnavimui +0.5 nuo papildomu 7 mlrd. Iki 2022. Taip iseitu kad sekmingai priparkavus pavyktu atmušti tuos 0.5 ir dar kažkiek uždirbti, bet vargu ar rasi likvidų parkavimą atpirkti ir dar papildomų 7mlrd 6,5% palūkanas. Paaiškinkit man ko nesupratau, nes sprendimas leidžia šiek tiek uždirbti ir taupyti nuo 2020-22 ir nebus iš karto galima džiaugtis laisvais 400 mln arba aš kažko nesupratau.
Jonas Muleravičius Gera mintis, bet vyriausybe yra ne pelno siekianti organizacija :)))
Julius Duksta Deja, visiškas oras yra šitas pasiūlymas. Pirma. Valstybės skolos refinansuoti negali, nes visa skola yra obligacijos, kurias norint refinansuoti reikėtų supirkti rinkoje už dabartinę palūkanų normą. Kaip parašyta aukščiau skolos aptarnavimo kaštai padidės per tuos pačius 0,5 proc. iki esamų obligacijų išpirkimo t.y. 2020 -22 metų. Antra. Kas kita tai yra jei nespekuliacija? Tai yra absoliuti spekuliacija rinkoje tikintis, kad palūkanos 2020-22 metais bus didesnės. Jei p. Nerijus tuo yra tikras tai prašau atsidarykite sąskaitą brokerinėje ir pashortinkit Vokietijos obligacijų fjučerį. Jos bet kokiu atveju koreliuoja su lietuviškos skolos kaina. Galėsite ir asmeniškai uždirbti arba ne. Trečia. Na na duokit konkrečių pavyzdžių apie "likvidžias ir saugias alternatyvas" :) O kaip dėl skolintų lėšų investavimo? Čia atsakingo finansų valdymo patarimai ?
Nerijus Mačiulis Kalba apie apie obligacijų išpirkimą tada kai ateis tam laikas, o ne dabar. Dėl to ir yra poreikis pigiau pasiskolintas lėšas "priparkuoti", palaukti. Atidžiau skaitykite.
Petras Sa Juliau, cia viskas aisq su situo pasiulymu - tikslas yra bankams uzfiksuot pelnus. O kad ateity dar butu pelno - isiulyt likvidzias ir saugias alternatyvas, kurios faktiskai ateity potencialiai nuostolingos ir apie tai nujauciama jau dbr. O visa kita as lygiai taip pat supratau. Anksciau budavo tokia margarita starkeviciute, kuri irgi panasiai saukdavo :)))
Rašyti atsakymą...
Marius Barys Pavojingas planas. Jei mūsų politikams būtų patikėti 7 mlrd casho (ypač prieš rinkimus), gali būti, kad jie juos taip priparkuotų, kad liktumėm ir su 50 proc. didesne skola ir su tomis pačiomis senomis neišpirktomis obligacijomis. Tereikia tik kad Bradauskas vėl prisimintų savo valstybinio banko idėją:) O ES fiskalinės drausmės reikalavimai irgi nebūtinai mus išgelbės - jų ir dabar laikosi vieni vokiečiai.
Donaldas Kondratavicius skola ispirkim ne su uzdirbtais pinigais , bet su skolintais ! suprantu , kad taip JAV dabartine ekonomika veikia . Bet jus suvokiat , kad reikia keisti mastyma ir gyventi pagal kisene ! neuztenka pinigu ? mazinkit aparata ! zmoniu sumazejo - valdymo aparatas padidejo !
Donaldas Kondratavicius man labiau idomu , kai EU ir USA , paleis i trasa "helicopter money " nes QE jau nebeveikia , ar Lietuvos valdzia tais pinigais uzpils zmoniu saskaitas , ar vis tik pazeizdami istatymus ras geresni ju panaudojimo buda ?
Mantas Gineitis Vietos tikrai nėra.
Šarūnas Pajarskas Kadangi refinansavimas už 10 kartų mažesnes palūkanas negalimas, tai sutaupyti 400 mln. eurų ir padvigubinti viešosios tvarkos finansavimą neįmanoma.
Kita vertus, pasiskolinti 7 milijardus eurų dabar su 0,5 proc. palūkanomis apsimokėtų, jei palūkanos išaugtų ateityje. Pvz., paėmus dabar 7 mlrd. eurų 10 metų su 0,5 proc., iš viso reiktų sumokėti 350 mln. eurų palūkanų; o jeigu 7 mlrd. eurų būtų paimti po kelių metų, kai palūkanos išauga, tarkim, iki 1 proc., tai tada tektų iš viso per 10 metų sumokėti 700 mln. eurų palūkanų, t. y. 350 mln. eurų daugiau.
Tačiau yra rizika, kad palūkanos neišaugs iki tol, kai reikės grąžinti paskolą; tokiu atveju bendra skolų našta dar padidės palūkanų suma dabar paėmus paskolą, pvz., per 5 metus (iki ankstesnių paskolų grąžinimo pradžios) palūkanos sudarytų 175 mln. eurų. Pasyvus dabar paimtų 7 milijardų eurų priparkavimas neatneša papildomų pajamų, o aktyvus investavimas rizikingas.
Kita vertus, pasiskolinti 7 milijardus eurų dabar su 0,5 proc. palūkanomis apsimokėtų, jei palūkanos išaugtų ateityje. Pvz., paėmus dabar 7 mlrd. eurų 10 metų su 0,5 proc., iš viso reiktų sumokėti 350 mln. eurų palūkanų; o jeigu 7 mlrd. eurų būtų paimti po kelių metų, kai palūkanos išauga, tarkim, iki 1 proc., tai tada tektų iš viso per 10 metų sumokėti 700 mln. eurų palūkanų, t. y. 350 mln. eurų daugiau.
Tačiau yra rizika, kad palūkanos neišaugs iki tol, kai reikės grąžinti paskolą; tokiu atveju bendra skolų našta dar padidės palūkanų suma dabar paėmus paskolą, pvz., per 5 metus (iki ankstesnių paskolų grąžinimo pradžios) palūkanos sudarytų 175 mln. eurų. Pasyvus dabar paimtų 7 milijardų eurų priparkavimas neatneša papildomų pajamų, o aktyvus investavimas rizikingas.
Martynas Savickas Darom. 7 mlrd skolinamės už 0,5% randam uber saugų padėjimą už 0,75% Iš skirtumo uždirbam protu nesuvokiamus 100 mln. Jei neigiamos palūkanos neamžinos, tai ir infliacija artima nuliui neamžina. Su laaaaabai atsargia prognoze deginam kasmet po 1% infliacijai (o su euroobligacijų printingu ta infliacija tikėtina bus didesnė) sukurenam apie 380mln. Atmetam uždirbtus 100 mln ir liekam nusirūkę 1/4 milijardo. However gražinti skolą darosi lengviau dėl tikėtinos didesnės infliacijos, bet ir nusirūkom daug stipriau nei 1/4 :)
Pinigus reikia skolintis tada, kai turi idėjų kur juos panaudot. Su Vesaite-Gustu ūkio ministerijoj tokios idėjos visą Gedimino prospektą aplenkia....
Vis dar norisi gamblint?
Pinigus reikia skolintis tada, kai turi idėjų kur juos panaudot. Su Vesaite-Gustu ūkio ministerijoj tokios idėjos visą Gedimino prospektą aplenkia....
Vis dar norisi gamblint?
Mantas Šniukas uzduokite klausima, kaip tokie, kaip maciulis ir nauseda patarineja, dirbdami skandinavijos bankams??? Tipo objektyviai i situacija ziuri ir kalba, kas naudinga lietuvai??? Tigi duonai kapeiku jiems duoda svetimtauciai, kurie cia tratina musu lietuvele jau nevienus metus ir niekas jiems nieko nepadaro.... Negi jums nekyla kritisku klausimu???
Martynas Atkočius Jeigu atskleistumėt schemą, kaip švedų bankai užsidirbtų iš Mačiulio pasiūlymo, tada būtų galima diskutuoti. O kol schemos neatskleidėte, tai jūsų parašymas yra nulinis.
Martynas Savickas Visada yra Šiaulių bankas, Citadelė, kurie nieko bendro su skandinavais neturi, bet.... dirba panašiais įkainiais ir kryptimis. Why? Todėl, kad tai yra labai arti optimalumo! O šiaip, tai dabar laikas, kai klientai bankus drožia, beveik už dyką skolindamiesi :)
Rašyti atsakymą...
Dino Boss Lietvos skola pries Liuksenburga juokingai maza.UAE turi tokia pat skola.o nafiga jiem skolintis.Net
Kataras turi skoli.O jus kliedit spie LTV.Tokia Pasaulio banko politika.Iklampinti visus i skolas.O vsldzia tai puikiai vygdo.😂😂😂
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą